Taip seniai nesikeikiau prie kompiuterio. Gerai, kad susivaldžiau nieko nesudaužyti… Per savo kvailą neapsižiūrėjimą, bekeldamas tinklaraštį į savo puslapį, ištryniau krūvą blogo įrašų. O wordpress’as neturi jokio mygtuko “Undo” ar ko nors panašaus.

Šįkart man vėl gyvenimą palengvino Google – Google Readeryje įrašai išliko, todėl užteko juos nukopijuoti į tinklaraštį ir uždėti teisingas datas. Pirmą kartą džiaugiuosi dėl savo savimylos – esu užsiprenumeravęs SAVE! :)) Tačiau dingo svarbiausias dalykas – daugybė komentarų… Akimirką net galvojau nebedėti įrašų atgal – juk tų komentarų jau nebebus po jais. Tačiau apsigalvojau. Tik gaila, kad paskutinių komentarų normaliai perskaityti net nespėjau.

Beje, tie, kurie skaitote mane per RSS skaitytuvus, šiandien nenustebkite – grįžęs po atostogų tikrai neįdėjau dešimties naujų įrašų :)) Čia tik tie seni. Naujas tik tai šis.

Vienu žodžiu, ŠŪDAS. Šūdinas jausmas, kažkaiptai.